Pasaulyje vis plačiau pripažįstama, kad perėjimas nuo tiesinės prie žiedinės ekonomikos (ŽE) yra būtina sąlyga tikintis ilgalaikio tvarumo. Žiedinė ekonomika siekia išlaikyti produktų, medžiagų ir išteklių vertę kuo ilgiau, kartu sumažinant atliekų susidarymą, pirminių išteklių vartojimą ir aplinkos taršą. Europos Komisijos duomenimis, šis modelis yra vienas pagrindinių elementų, leidžiančių įgyvendinti tvarios plėtros tikslus, ypač susijusius su vartojimo ir gamybos pertvarka. Nors žiediškumo matavimui plačiai naudojami medžiagų srautų ir ekonominiai rodikliai, tokie kaip žiediškumo indeksas, vis dar trūksta priemonių, kurios leistų vertinti būtent gyventojų pasirengimą veikti pagal žiedinės ekonomikos principus.
Tyrimo tikslas – sukurti ir praktiškai išbandyti žiedinio raštingumo indeksą (ŽRI) kaip naują rodiklį, leidžiantį vertinti visuomenės pasirengimą įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus. Tyrimo uždaviniai apima žiedinio raštingumo sąvokos apibrėžimą remiantis naujausia literatūra; žiedinio raštingumo indekso, grįsto sisteminėmis, tikslo ir transformacinėmis žiniomis, parengimą; indekso testavimą praktiniame kontekste.
Tyrimo metodai apims literatūros analizę ir apibendrinimą, ekspertinį vertinimą ir kokybinius interviu, empirinius tyrimus, tokius kaip duomenų analizė, statistinius metodus, įskaitant faktorių analizę ir kt. Planuojama, kad tyrimo rezultatai sudarys prielaidas įvertinti, kokiomis žiniomis ir vertybėmis paremtas visuomenės pasirengimas, pereinant prie žiedinės ekonomikos, ir pateikti rekomendacijas politikos formuotojams.
Tikimasi, kad žiedinio raštingumo indeksas gali būti patikima priemonė visuomenės įsitraukimui vertinti, taikant jį švietimo, politikos ir socialinių iniciatyvų planavime. Tyrimo rezultatų sklaida apims publikacijas aukštą reitingą turinčiuose mokslo žurnaluose, indeksuotuose Clarivate Analytics Web of Science arba SCOPUS duomenų bazėse; pristatymus mokslinėse konferencijose, pranešimą populiariojoje spaudoje. Tyrimas prisidės prie naujų vertinimo įrankių kūrimo tvarumo transformacijos kontekste.
Tyrimą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (dotacijos Nr. P-PD-25-153).