Pagrindinis / Mokslas / Moksliniai projektai

Moksliniai projektai

Šio podoktorantūros projekto tyrimo tikslas – sukurti ir praktiškai išbandyti žiedinio raštingumo indeksą (ŽRI) kaip naują rodiklį, leidžiantį vertinti visuomenės pasirengimą įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus. Tyrimo uždaviniai apima žiedinio raštingumo sąvokos apibrėžimą remiantis naujausia literatūra; žiedinio raštingumo indekso, grįsto sisteminėmis, tikslo ir transformacinėmis žiniomis, parengimą; indekso testavimą praktiniame kontekste. Tikimasi, kad žiedinio raštingumo indeksas gali būti patikima priemonė visuomenės įsitraukimui vertinti, taikant jį švietimo, politikos ir socialinių iniciatyvų planavime.
Projektas "REVIVE: Ekosistemų atkūrimas demografinio mažėjimo sąlygomis pasitelkiant inovacijas ir verslumą" skirtas kaimo vietovių depopuliacijos ir jos poveikio ekosistemų paslaugoms iššūkiams spręsti. Projekto trukmė: 2025 m. rugsėjo 1 d. - 2028 m. rugpjūčio 31 d. Jo įgyvendinimui skirta 250 000 eurų.
Šio podoktorantūros projekto tyrimo tikslas – įvertinti TWIN transformacijos (sinergijos) įtaką konkurencinių verslo modelių pokyčiams kaimo vietovėse veikiančiose MVĮ, prisidedant prie darnaus ES vystymosi. Rezultatai suteiks praktinių ir socialinių įžvalgų, skatinsiančių TWIN transformacijas MVĮ, sprendžiant skaitmeninimo ir tvarumo iššūkius bei didinant ilgalaikį konkurencingumą. Šie rezultatai taip pat padės politikos formuotojams įvertinti ES MVĮ pasirengimą TWIN transformacijoms ir skatins greitesnį šių procesų įgyvendinimą. Tikimasi, kad tyrimas praplės mokslines žinias apie TWIN transformacijas kaimo vietovėse veikiančiose MVĮ, suteikdamas pagrindą tolimesniems tyrimams ir vadybos žinių plėtrai.
Šio podoktorantūros projekto tikslas – atskleisti, kaip lyčių nelygybė pasireiškia pereinant prie klimatui neutralios visuomenės Lietuvoje, ir suprasti, kokios kliūtys trukdo užtikrinti teisingą ir įtraukią transformaciją. Projektu siekiama sukurti aiškią ir praktiškai pritaikomą metodiką, leidžiančią įvertinti lyčių nelygybės mastą bei pagrįsti jos svarbą klimato ir energetikos politikos formavime.
Moksliniai tyrimai žiedinės ekonomikos (ŽE) srityje leidžia plėtoti naują žiedinio žemės ūkio (ŽŽŪ) koncepciją, kuri apima visus bioekonomikos procesus žemės ūkyje ir integruoja technologines bei procesų valdymo naujoves. Tai įgalina žemės ūkį pasiekti nulinę anglies dvideginio emisiją.
Lietuvos mokslo tarybos Mokslininkų grupių projektų finansuojama mokslininkų grupė pradeda įgyvendinti projektą „Tvari kaimo vietovių plėtra per rekreacinius (pažintinius) takus (sutr. TRACKS)“.
ESIRA projektas pripažįsta, kad inovatyvios socialinės ekonomikos iniciatyvos, orientuotos į vietinius tinklus, kompetencijas ir išteklius, gali padėti pažinti svarbų piliečių vadovaujamos veiklos vaidmenį tenkinant kaimo vietovių, ypač marginalizuotų, poreikius. Pagrindinis ESIRA tikslas – prisidėti prie vietovei būdingų naujoviškų socialinės ekonomikos iniciatyvų, skirtų kaimo įtraukčiai ir plėtrai marginalizuotose kaimo vietovėse, kūrimo, remiant įgalinančias sąlygas, gerai tarpusavyje susijusią politikos architektūrą ir tiesiogiai bandant naujoviškus sprendimus, kurie galiausiai sukuria labiau įtraukias, atsparias ir klestinčias kaimo vietoves.
2024 m. sausio 15 d. Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas pradeda naują Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamos Lietuvos–Ukrainos programos projektą – ,,Ekologinio žemės ūkio plėtra: biologinės įvairovės išsaugojimas ir ekocido padarinių įveikimas“. Projektas priskirtinas socialinių ir humanitarinių bei ekologijos ir racionalios gamtonaudos tematinėms grupėms, kas atskleidžia projekto tarpdiscipliniškumą.
Europos Komisijos (toliau – EK) 2022 m. ataskaitoje ,,Žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos sąsajų užtikrinimas naujomis geopolitinėmis aplinkybėmis“ pažymi, kad klimato ir aplinkos krizės, demografiniai pokyčiai ir geopolitinis nestabilumas kels grėsmę Europos Sąjungos (toliau – ES) žemės ūkio atsparumui ir siekiui užtikrinti tvarumą. Todėl, naujomis geopolitinėmis aplinkybėmis ES turi sumažinti savo priklausomybę nuo pašarų, trąšų ir kitų išteklių importo, nekenkiant  žemės ūkio sektoriaus našumui, apsirūpinimo maistu saugumui ar sektoriaus žalinimui.
Projektu siekiama nustatyti, kurie Lietuvai būdingi Euro2040 ūkininkų profiliai pasižymi didžiausiu bei mažiausiu ekonominiu atsparumu. Siekiant šio tikslo bus ne tik verifikuoti Lietuvai būdingi Euro2040 ūkininkų profiliai, bet ir sukurtas universalus ekonominio atsparumo matavimo ūkių lygmeniu indeksas, kurio sudarymui bus naudojami bent 3 iš SAW, TOPSIS, VIKOR, COPRAS ir EDAS daugiakriterinių tyrimų metodų.
Projekto grupė:dr. Mangirdas MorkūnasEKVIdr. Artiom VolkovEKVIdr. Agnė ŽičkienėEKVIdr. Elzė RudienėEKVI