2026 m. spalio 20–22 d. Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas Lietuvoje surengė trečiąjį tarptautinio „Erasmus+“ projekto REVIVE partnerių susitikimą ir pažintinį vizitą. Renginyje dalyvavo mokslininkai ir projekto partneriai iš Grenlandijos, Suomijos, Italijos, Ispanijos ir Bulgarijos. Trijų dienų vizitų programą parengė ir įgyvendino instituto mokslininkų komanda – dr. Živilė Gedminaitė-Raudonė, doktorantai Genovaitė Beniulienė ir Jonas Pupius.
REVIVE projekte nagrinėjama, kaip gyventojų skaičiaus mažėjimas veikia kaimo vietoves, jų bendruomenes ir ekosistemų teikiamas paslaugas, taip pat analizuojamos verslumo ir inovacijų galimybės sprendžiant šiuos iššūkius. Lietuvos pažintiniam vizitui buvo pasirinktos skirtingos demografinės ir socialinės bei ekonominės situacijos vietovės – nuo atokių pasienio gyvenviečių, susiduriančių su ilgalaikiu gyventojų skaičiaus mažėjimu, iki sostinės kaimynystėje esančių kaimo vietovių. Vizito tikslas – ne tik susipažinti su depopuliacijos iššūkiais, bet ir išanalizuoti gerosios praktikos pavyzdžius, atskleidžiančius, kaip vietos gyventojų iniciatyvos, verslumas, inovacijos ir bendradarbiavimas gali prisidėti prie kaimo vietovių gyvybingumo stiprinimo.
Pirmąją vizito dieną dalyviai lankėsi Švenčionių ir Ignalinos rajonuose. Švenčionėliuose buvo pristatyta „Miško uosto“ bendruomenės veikla ir iniciatyvos, kuriomis kuriamos naujos veiklos, bendradarbiavimo ir susitikimų erdvės vietos gyventojams. Toliau aplankytos Adutiškio ir Didžiasalio pasienio gyvenvietės, kuriose gyventojų skaičiaus mažėjimas, demografinis senėjimas ir viešųjų paslaugų prieinamumas yra ypač aktualūs iššūkiai. Susitikimų su vietos bendruomenių ir Didžiasalio mokyklos atstovais metu aptartos kasdienės problemos, bendruomenių pastangos išsaugoti gyvenviečių gyvybingumą ir vietos iniciatyvų reikšmė. Dienos pabaigoje dalyviai lankėsi Paliesiaus dvare, kuriame atkurtas kultūros paveldas pritaikytas kultūros, koncertinės veiklos, svetingumo ir turizmo paslaugoms, taip prisidedant prie vietos ekonominio ir kultūrinio gyvenimo stiprinimo.
Antrąją dieną pagrindinis dėmesys skirtas verslumo, ūkių veiklos įvairinimo ir švietimo iniciatyvoms Molėtų bei Vilniaus rajonuose. Šironijos šeimos ūkyje pristatyta ūkio transformacija nuo pienininkystės prie augalininkystės, pluoštinių kanapių produktų gamybos, edukacinių ir kitų papildomų veiklų. Šis atvejis atskleidžia, kaip tradicinės žemės ūkio veiklos, derinamos su inovacijomis ir naujais verslo modeliais, gali kurti papildomą ekonominę vertę kaimo vietovėse. Melkio mokykloje susipažinta su alternatyviu, į gamtą ir bendruomeniškumą orientuotu ugdymo modeliu. Mokykla pritraukia vaikus iš aplinkinių gyvenviečių ir miestų, o kai kurias šeimas paskatino įsikurti šioje kaimo vietovėje ar netoliese. Šis pavyzdys parodo, kad švietimo paslaugų inovacijos gali tapti svarbiu kaimo vietovių patrauklumo ir gyvybingumo didinimo veiksniu. Provansalio dvare pristatytos kaimo turizmo, smulkiojo ūkininkavimo, vynuogininkystės ir vietos ištekliais grindžiamų paslaugų plėtros galimybės.
Trečiąją dieną vizitas vyko Kazlų Rūdos savivaldybėje. Susitikimo su savivaldybės atstovais metu aptartos priemonės, skirtos demografiniams iššūkiams spręsti, šeimų gerovei ir švietimo kokybei gerinti, bendruomeninėms iniciatyvoms remti bei ryšiams su užsienyje gyvenančiais kraštiečiais stiprinti. Taip pat aplankyta Kardokų gamtos mokykla, kurioje pristatytas alternatyvus ugdymo modelis, grindžiamas glaudžiu ryšiu su gamta, patirtiniu mokymusi ir aktyviu šeimų bei bendruomenės dalyvavimu. Šis atvejis atskleidžia, kad mokykla gali atlikti ne tik ugdymo funkciją, bet ir tapti svarbiu vietos bendruomenės telkimo bei kaimo vietovės gyvybingumo stiprinimo centru.
Viso vizito metu vyko diskusijos apie skirtingas Lietuvos kaimo vietovių demografinės raidos tendencijas, gyventojų mažėjimo priežastis ir galimus sprendimus. Aptarti skirtumai tarp depopuliaciją patiriančių periferinių teritorijų ir kaimo vietovių, kurios dėl palankios geografinės padėties, kokybiškų paslaugų ar vietos iniciatyvų geba pritraukti naujų gyventojų. Aplankyti pavyzdžiai parodė, kad universalaus kaimo vietovių atgaivinimo modelio nėra, tačiau svarbų vaidmenį atlieka vietos gyventojų iniciatyvumas, bendradarbiavimas, gebėjimas panaudoti turimus išteklius ir kurti naujas ekonomines bei socialines veiklas.
Vizito metu surinkta informacija ir įgytos įžvalgos bus panaudotos REVIVE projekto atvejų analizei, gerųjų praktikų palyginimui ir jų pritaikomumo kituose Europos regionuose vertinimui. Įgyta patirtis taip pat prisidės prie projekto mokomosios medžiagos ir praktinių rekomendacijų rengimo. Tokie tarptautiniai vizitai sudaro galimybes keistis mokslinėmis bei praktinėmis žiniomis, stiprinti bendradarbiavimą tarp projekto partnerių ir ieškoti inovatyvių sprendimų kaimo vietovių gyvybingumui didinti.
LSMC Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas dėkoja visoms vizito dalyvius priėmusioms bendruomenėms, iniciatyvoms, mokyklų atstovams, dvarų šeimininkams ir Kazlų Rūdos savivaldybei už bendradarbiavimą, svetingumą ir pasidalytą patirtį.
Daugiau informacijos: dr. Živilė Gedminaitė-Raudonė, zivile.gedminaite@lcss.lt