Š. m. rugsėjo 30 d. – spalio 1 d. Briuselyje ir Levene (Belgija) įvyko baigiamasis tarptautinio projekto HighFive (HIGHFIVE: Enhancing digital and green growth in the food processing industry via interregional innovation investments) renginys „Smart food factory“. Šio projekto tikslas – išbandyti aukštųjų technologijų inovacijas žemės ūkio maisto produktų pramonėje ir keistis geriausia praktika bei skirtingais metodais.
Renginys užbaigė trejų metų ciklą, kurio metu buvo įgyvendinamas HighFive projektas. Jo bendras biudžetas siekė 11,6 mln. Eur, iš kurių 8,2 mln. Eur sudaro Europos Sąjungos (ES) lėšos. Projekto metu buvo suburti 33 partneriai, įskaitant 15 klasterių ir 18 mažų bei vidutinių įmonių (MVĮ). Projektas buvo vykdomas 9 šalyse. Projekto įgyvendinimo metu net 45 MVĮ investavo į skaitmenines inovacijas, o 27 skaitmeniniai sprendimai buvo įgyvendinti arba yra parengti rinkai. Šiame junginyje dalyvavo ir Lietuvos įmonės bei klasteriai, o Lietuvos atstovų dalyvavimas įvyko Agrifood Lithuania dėka.
Baigiamajame projekto renginyje buvo pristatyti 25 inovacijomis ir naujausiais technologiniais sprendimais paremti ir įgyvendinti projektai, apimantys dirbtinio intelekto, nanotechnologijų, robotikos, spektrografinės įrangos ir kt. įrankių panaudojimą, tam, kad maisto produkcija būtų pagaminama sunaudojant kuo mažiau gamtos išteklių, didinant gamybos efektyvumą projektų metu sukurtomis naujomis rinkų stebėsenos ir prognozavimo priemonėmis.
Išsamesnis projektų aprašymas pateikiamas čia: https://app.ekvi.lt/uploads/Naujienos_priedas_2025_10_10_da1bbbb402.docx
Apibendrinant minimus projektus, galima išskirti šiuos aspektus:
1. Įgyvendinant projektus, sistemingai diegiami procesuose naudojami jutikliai, kompiuterinė įranga ir valdikliai, kad korekcijos vyktų vystant gamybą. Tai mažina rankinį darbą ir klaidų tikimybę, o sprendimų priėmimas remiasi operatyviais duomenimis.
2. Daugelyje iniciatyvų kuriamos gamybinio lygio skaitmeninės jungtys, kurios sujungia cecho, tiekimo ir finansinius duomenis, kad būtų uždarytas valdymo ciklas.
3. Dažniausiai matuojamas tvarumo poveikis. Projektai pateikia išmatuojamus energijos, vandens, atliekų ir CO₂ sumažinimo rodiklius.
4. Sprendimai transformuoja atsekamumą nuo pradinio iki galutinio taško ir perkelia kokybės kontrolę iš duomenų imčių į pilno srauto stebėseną, o to rezultatas yra greitesnės procesų korekcijos ir mažesnė užsakymų atšaukimų rizika.
5. Žiedinės vertės kūrimas ir resursų efektyvumas. Dalis projektų tiesiogiai kuria žiedines praktikas (vandens pakartotinis naudojimas, šalutinių nuotekų pakartotinis naudojimas), o dauguma – netiesiogiai, mažindami žaliavų praradimus.
6. Operatorių darbo palengvinimas ir žmogiškųjų klaidų mažinimas. Automatizuota analizė mažina mėginių ėmimą ir rankinius įrašus. Patogus ir aiškus duomenų atvaizdavimas leidžia greitai reaguoti, o sistemų tikslumas palaiko aukštesnę, pastovesnę kokybę.
Galima paminėti, kad bet kuris iš minėtų 25 projektų gali būti toliau vystomas ir plėtojamas, toliau taikant inovatyvius sprendimus, tam kad būtų sunaudojama kuo mažiau gamtos išteklių ir energijos, o gamybos efektyvumas ir kokybė toliau didėtų.
Antroji renginio dalis – apsilankymas nanolustų gamykloje Levene
Pačioje gamykloje pasitelkus nanotechnologijas yra gaminami plauko storio procesoriai, kurie, būdami 1 kv. centimetro dydžio, gali atlikti ne mažiau operacijų per sekundę nei šiuolaikiniai asmeniniai kompiuteriai. Į pačią gamyklos įrangą yra investuota apie 5 mlrd. Eur, iš kurių dalis – valstybės lėšos, ES paramos lėšos ir privačios investicijos. Šiuo metu šalia esančios gamyklos vyksta dar vieno analogiško pastato statybos. Kadangi nanolustų gamybos metu negali būti jokios vibracijos, gamyklos plokštuminio pamato storis siekia 18 metrų. Įdomu tai, kad pačios gamyklos viduje, kur vyksta gamybiniai procesai, dulkių vienetų kiekis tenkantis vienam kvadratiniam metrui negali viršyti 100 vnt. Apžvalginiame koridoriuje dulkių skaičius negali viršyti 1000 vnt. vienam kv. metrui.
Trečioji renginio dalis – darbas tematinėse grupėse, iš kurių vienoje LSMC Ekonomikos ir kaimo vystymo institutui atstovavo mokslo vadybininkas Jonas Pupius. Buvo dalyvauta darbo grupėje, skirtoje rekomendacijų klasteriams pateikimui skaitmeninimo ir šiuolaikinių technologijų pritaikymo žemės ūkio ir maisto sektoriuose.
Didelės apimties kompleksinis tarptautinis HighFive projektas įgyvendino daugelį inovatyvių idėjų bei tapo kitų naujų idėjų ir bendradarbiavimo krypčių susikūrimo erdve, kurioje toliau bus vystomi žemės ūkio ir maisto pramonės inovatyvūs projektai.
Projekto trukmė: 2022-10-01–2025-11-30.
Pagrindiniai projekto valdytojai: Flanders‘ Food klasteris ir Agrifood capital institutas.
Projekto partneriai: Bretagne Développement Innovation (BDI), The Galicia Food klasteris, Digital Innovation Hub ‘AgriFood Lithuania’, Food-Processing Initiative, Agri Sud-Ouest, CTRIA inovacijų agentūra, Wagralim pelno nesiekianti organizacija, Slovėnijos komercijos rūmai, AIN pelno nesiekianti organizacija, Seinäjoki Taikomųjų mokslų universitetas, Integruotų mechaninių sistemų kūrėja Auvergne-Rhône-Alpes, ITG Technology centras, Innov'Alliance klasteris, Yazzoom (now Orise) įmonė, Pomuni Frozen is a company, Brouwerij De Brabandere įmonė, RBK Automation GmbH įmonė, Food for Analytics įmonė, Van Wees Waalwijk (VWW) įmonė, Mariën Bakkerij Producten (MBP) įmonė, Dairy Celeia įmonė, Metronik įmonė, José Salcedo Soria S.L. įmonė, URTECH WATER, S.L įmonė, Viuda de Cayo įmonė, S.L., Varga Szárnyas įmonė, Mortoff įmonė, TripleAlpha įmonė, BENCO įmonė, UAB Birštono mineraliniai vandenys, Innolact įmonė.
