Pereinant prie klimatui neutralios visuomenės vis dažniau kalbama apie technologinius sprendimus, energetiką ar ekonomikos transformaciją, tačiau socialiniai aspektai šiame procese neretai lieka nuošalyje. Vienas svarbiausių jų – lyčių nelygybė, kuri klimato kaitos kontekste tampa dar ryškesnė ir gilesnė.
Nors klimato kaita daro įtaką visiems, jos pasekmės nėra vienodos. Socialinė ir ekonominė nelygybė lemia, kad moterys dažniau susiduria su didesniu pažeidžiamumu – ypač energetinio skurdo, pajamų, darbo galimybių ir kasdienės priežiūros naštos srityse. Pastarųjų metų krizės, tokios kaip pandemija ir sparčiai augusios energijos kainos, dar labiau išryškino šiuos skirtumus ir parodė, kad žalioji transformacija negali būti sėkminga be socialinio teisingumo.
Šio projekto tikslas – atskleisti, kaip lyčių nelygybė pasireiškia pereinant prie klimatui neutralios visuomenės Lietuvoje, ir suprasti, kokios kliūtys trukdo užtikrinti teisingą ir įtraukią transformaciją. Projektu siekiama sukurti aiškią ir praktiškai pritaikomą metodiką, leidžiančią įvertinti lyčių nelygybės mastą bei pagrįsti jos svarbą klimato ir energetikos politikos formavime. Projektas prisideda prie platesnio tikslo – skatinti tokius sprendimus, kurie užtikrintų, kad perėjimo prie klimatui neutralios visuomenės nauda būtų paskirstyta sąžiningai, nepaliekant nuošalyje pažeidžiamiausių visuomenės grupių ir kuriant socialiai teisingą bei tvarią ateitį.
Tyrimą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (dotacijos Nr. S-PD-24-131).